Vasaros pabaigą pažymi
Gėlės nužydėjusios,
Palieka grūdus,
Kad save pratęstų
Po baltos žiemos šalnų...
Koks nuostabus ruduo,
Kai krenta lapai
Ir girgžda pirmas sniegas,
Kiekvieną gyvą patalu apklojęs
Jėgas tausoja vėl pavasariui…
Nepaprastas erškėtinių žydėjimas,
Žiedas – kvapnus,
O stiebas jį apsaugo
Nuo negandų, skriaudų,
Tarsi mažylį vaiką,
Kad subrandintas derlius
Pavirstų žiedeliu, –
Iš jų vainiką tau pinu.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą