Likimo akmenėliai

 

Kaipgi visiems ir tuo pačiu

Paros metu

Savo lūkesčius pareikšti,

Godas pasakyti?

Kas juos išgirs,

Priims į širdį,

Prisimins ir vakare,

Ankstyvą rytą vos pakirdęs?

Žvirbliukams nešu trupinių,

Balandžių pulkas atskrenda

Ir negaliu visų

Lig soties pamaitinti,

Susipeša, nusineša,

Lyg nežabotą mintį…

Prie tako – ant akmens,

Prisimenu, maža rašiau

Kreidos akmenėliu, –

Nerasiu niekada,

Laikas nutrynė,

Akmenis akmenskaldžiai surinko,

Mūrijo į pamatus,

Pridėjo smėlio, žvirgždo...

Likimo akmenėlį delne gniaužau,

Iš viso to, kas liko,

Žemei pabarstau, –

Ji viską priima ir girdi.

Ona Baliukienė