Sulygina su žemėmis
Aštrius akmenėlius
Prabėgęs laikas,
Smėliu užpylė įspaustas pėdas
Jūros pakrantėje...
Į tolį nugarmėjo bangos,
Nusinešdamos ir dainą,
Gintaro pilies šukes
Išmesdamos į krantą
Tiktai per audrą,
Tyluma širdy...
Surinkau jaudulį į vėrinį,
Būsiu šią vasarą graži
Su meilės žodžiais atminty...
Kartok man šimtą kartų,
Kad esu graži,
Tada ir patikėsiu,
Gintaro galia ant smėlio,
Auksu gelsvų žodžių sūkury.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą