2021 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

Kol gintaras nevirto smėliu

 




Sulygina su žemėmis

Aštrius akmenėlius

Prabėgęs laikas,

Smėliu užpylė įspaustas pėdas

Jūros pakrantėje...

Į tolį nugarmėjo bangos,

Nusinešdamos ir dainą,

Gintaro pilies šukes

Išmesdamos į krantą

Tiktai per audrą,

Tyluma širdy...

Surinkau jaudulį į vėrinį,

Būsiu šią vasarą graži

Su meilės žodžiais atminty...

Kartok man šimtą kartų,

Kad esu graži,

Tada ir patikėsiu,

Gintaro galia ant smėlio,

Auksu gelsvų žodžių sūkury.



Komentarų nėra: