Teberašoma knyga

 

Nenurašau daug žodžių

Į šaukiančią reklamą,

Mintyse norų ir pomėgių –

Daug daug daugiau, –

Noras pažinti, nauja įsisavinti, –

Kol mūs gyva kalba

Iki senatvės lieka

Prigimtimi žmogaus…

Rašau, užkliūva senas žodis,

Kuris tik šnekamojoje kalboje –

Tėvelio ir mamos –

Ten svetimybės,

Tarsi piktžolės sužėlusios,

Raviu, bet jos yra…

Gyva kalba – ne stendas,

Kurį nukabini ir jo nėra,

Yra archyvai iš lotynų

Nuo Antikos romėnų,

Kirilica iš slavų,

Mažvydo katekizmo prakalba,

Raidynas ir malda lietuviškai, –

Tokia mūsų istorija

Ir jos kalbos seka...

Vėl sėduosi į suolą,

Renku brangius visiems žodžius:

„Brangioji mokykla,

Knyga.’’