Nuo kiekvienų durų
Yra takas į laukus,
Grįstas akmenėliais,
Pabarstytas smėliu,
Apsodintas gėlėmis,
Topoliais ir liepomis.
Pasibaigia takas prie vandens,
Pasėmęs geri,
Po ilgos kelionės išsimiegi,
Pagaliau į mišką patenki,
Kur gyvena paukščiai,
Žvėrys, bitės spiečiasi…
Sutinki žiniuonį ir meni
Tris painias mįsles,
Kaip gyvent iš nieko, –
Vieno grūdo – trys ąsočiai,
Dešimt į sau riečiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą