Atrodo, menkniekis,
Jeigu ne tu,
O tavo draugas
Pirmas pakyla,
Pirmas finišą pasiekia,
Prismeigia ant viršukalnės
Lietuvišką vėliavėlę,
Bet sudreba iš džiaugsmo
Pergalių trokštanti širdis,
Kad mūsų šaliai
Ta garbė atėjo.
Tada prisimeni istoriją,
Kovas iš vadovėlių
Ir supranti – yra ryšys,
Kai pirmą kartą
Mūsų vardą paminėjo.
Prisiglaudi prie laiko,
Rodos, kad sukluso ir dangus,
Nurimo vėjas...
Suvoki nuoširdžiau,
Ką protėviai kalbėjo:
„Per darbą nugalėjome.’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą