Kad ir mažiausias žemės padarėlis
Nusipelno dėmesio,
Naudinga pievai, miškui skruzdėlė,
Ji gelbsti savo namą
Per liūtis ant stiebo pasikėlusi,
Nutempia sužeistą sau ant pečių.
Globojamos ir laistomos
Mažiausios gėlės,
Puošia darželį smulkiu žiedeliu,
Suranda skruzdė ir nuvalo
Nuo jį užklupusių audrų,
Pagirdo rytais rasos lašeliu.
Platus pasaulis atsivėrė,
Nušvito saulė virš laukų,
Palietė lieknos pušies viršūnėlę,
Tarsi pakibo virš miškų…
Stebėčiau ir gėrėčiausi
Didžiu paveikslu ir mažu,
Maldauju dangų,
Kad man pridėtų, nors dešimtį
Ir su kaupu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą