Atėjome per smurtą,
Sukilimų, perversmų audras,
Korė, trėmė svetimieji,
Į lagerius talpino,
Iš „Liūdnos pasakos’’ pabudęs
Iki šios dienos,
Be kartuvių, pagiežos,
Ką veikti žmogus nebežino...
Ką reiškia rinkti savo valdžią,
Kaip nuoširdžiai tarnauti
Savajai valstybei,
Laikytis jau savų Įstatymų
Ir sąvokų nepainioti,
Demokratija nevirstų į anarchiją –
Reikia laiko atsimerkti,
Kai kuriama taiki visuomenė,
Be Kaino žymės.
Pinu ir pyniau vainikus
Didžiosioms šventėms ir mokykloje,
Kad iš jos išeitų mokiniai,
Įveikę baimes ir palikę pyktį,
Gerus žodžius rašytų:
„Mes – demokratinė
Valstybė.’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą