Prinoksta ir nubyra
Rudenėjant vyšnios,
Kurių nenulesa strazdai,
Nukritę branduoliai
Dar kai kada sudygsta,
Kol auga – daugelis sunyksta,
Laiminga pabaiga,
Tarsi ant stulpo
Tupintys gandrai…
„Nėra jau taip blogai’’, –
Sako senoliai,
Žiūrėdami į vyšnią,
Užteks vaikams
Ir bus gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą