Vandenyne, ežere,
Upėje, upelyje
Knibžda tūkstančiai žuvų,
Deda savo ir ikrus
Ir ant meldų,
Ir šaknų,
Nendrių, kaip ietis, plonų…
Mažos – maistas didelėms, –
Aukšles veja ešeriai,
O lydekos iš nendryno
Ešeriui nervus gadina:
Capt jam už galvos
Ir nebėra uodegos…
Smulkmei reikia pasislėpti
Ir iš naujo ikrus dėti,
Kiek išlieka, tiek gana, –
Tokia vargana dalia…
Vandenyne nemačiau,
Upeliuką aprašiau,
Kur užaugau ir gimiau,
Jūrą tau dar palikau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą