Dažnas neturi nė žemėlapio,
Nė savo laivo,
Bet plaukia iš akies,
Pasuka tik vėjas vairą,
Kerta žaibas iš peties,
Panyra mintimis į dugną,
Kad tik išsaugotų mintis…
Nesu nė Žiulis Vernas,
Tiek pasakojimų nesurinkau,
Apiplaukiau gimtinės ežerėlį,
Prie senų durų suklupau…
Į vidų eiti nereikėjo, –
Langai, išdužę nuo seniau,
Kaminas pasviręs,
Sienos nutrupėjusios,
Senokai ir buvau…
Platus žemės žemėlapis,
Žymėjau, kur buvau,
Paliko smėly pėdos,
Už akmenėlio užkliuvau
Ir pravirkau:
A – ū, a – ū! – šaukiau…
Nesek manęs,
Aš – ne žuvėdra,
Ir mano laivas,
Be burės ir stiebų, –
Niekas nenutupia pailsėti,
Kur nėra švyturių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą