Noriu žydėti lig rudens,
Sulaukti šerkšno ant blakstienų,
Per žiemą saugoti šaknis,
Kad vėl iškelčiau žiedą…
Neliesk, vėjeli, paskutinių žiedų, –
Man lemta dar baltai žydėti,
Jaučiuosi nuotaka graži
Tarp kitų žiedynų,
Kuriems ir daugiau duota…
Tegu sudžiūsiu ant šakelės
Saulės pabučiuota,
Mėnesėliui naktį šviesiu,
Žvaigžde tau suspindėsiu
Ir būsiu visada šalia,
Dienovidžio ilgėsimės…
Gimtoji žemė – nuostabi
Ir leidžianti žydėti,
Dangaus skliaute tik amžinai
Sutiksime saulėtekį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą