Nėra šalnų
Ir gėlės žydi,
Medžiai dar žaliuoja,
Baltų gandrų šeima
Savo kelius matuoja, –
Išskris ir palydėsiu,
Kaip mokinius kadaise,
Pamerksiu astrų puokštę
Tiktai savo vaikaičiams…
Senoji mokykla – Vajėšių,
Nevarstomais langais
Ir durys nerakintos,
Nėra ir septynmetės,
O Anykščių metai nutolo,
Per pusnis nereikia bristi.
Šventosios vandenys
Suplukdė anteles į Nerį,
Iš naujo kasmet sveikinu
Su gėlėmis rugsėjį…
Supypsi, lyg skambutis,
Rubikių bėgiais
Riedantis siaurukas traukinukas,
Tai mano pusės amžiaus
Pieštukas ir trintukas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą