Daug metuose dienų,
Kaip žiedlapių ant stiebo,
Pavasarį pasveikinti skubu,
Atšildau ledą ir nupurtau sniegą…
Taip gera saulei pakylėjus,
Atsuku veidą vėjui,
Sugeriu sutemų kvapus,
Paleidžiu per laikus,
Miškus, aukštuosius kalnelius, –
Vasara atėjo!
Kas gera – taip trapu,
Alyvos, liepos nužydėjo,
Pabiro obelų žiedai, –
Tokia gamtos taisyklė,
Pasirodė ir išėjo…
Jaučiu palaimą iš dangaus, –
Ateis ruduo, žiemos šalna,
Dėkodama gyvybei maldai priklaupiu,
Kad gyvenu su vėju
Šventovių varpams suskambėjus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą