Gražus dar metas –
Vėsa alsuojantis rugsėjis:
Pažadina svajas,
Kad viską jau pasėjai,
Surinkęs varpas nuo ražienų
Pakabini vainiką sau ant sienos…
Pirmąjį pėdą pakratai –
Iš jo pabyra
Kvepiantys gelsvi grūdai,
Išdžiuvę, kaip senovėj
Jaujoje linai,
Brauki su brauktuve
Ir lieka grynas auksas
Žemės patale ilgai…
Iškūliau ir sutryniau,
Ant ajerų lapų patupdžiau,
Per visą žiemą
Bus sotu – lengviau...
Po riekę padalinsiu kiekvienam,
O mažiausias pagrandukas,
Sumazgytas kaip antelė,
Atiteks jauniausiajam:
Niam niam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą