Pasigendu draugų,
Tarsi vaikystės ir jaunystės, –
Išėjo – nebegrįš,
Ne vieną kartą ašarą ištrykšta,
Sapnuoju naktimis:
Einu pro obelį,
Rudenį obuolys nurieda,
Gėlė darželyje pražydo
Ir vėl iš naujo
Suplaka širdis…
Minime datas ir lydime
Per dangų plaukiančias vilnis,
Prisegame padėką,
Gal tikim, kad sugrįš…
Saulė nusileido ir pakilo,
Ir vėl diena šviesi,
Nubraukiu ašarą nuo veido, –
Žmogus tol gyvas,
Kol dar jį meni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą