Dažnai ilgiuosi tų,
Su kuriais takeliai
Niekada nebe susieis
Ir jau seniai užžėlė,
Prispausti akmenėliais,
O danguje žvaigždelė spindi,
Lyg vakar įžiebta…
Dažnai matau akis,
Kurie ir neseniai išėjo,
Jaučiu rankas prie delno,
Lyg šiltą antspaudą,
Išliekantį ilgam…
Toks ilgesys – gerumas, –
Laisvos vėlės,
Sugrįžti į mintis
Kiekvieno – kiekvienam…
Gyvi paveikslai,
Nutapyti ir ant debesėlių,
Rasos lašeliuose,
Laiškų kampeliuose
Nuo tavęs ir man.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą