Keliai
susipina dažnai,
Bet
vienus išskiria,
Kitus
taip suriša,
Tarsi
keliais mazgais,
Ir
jau nebe paleidžia...
Visi
takeliai veda
Iš
pakelių į platesnius,
Vėliau
– į miestų grindinius,
O
pėdų pėdos
Mina
vis naujus takus
Per
visą žemę,
Lyg
draugystės laidą.
Praeina
tūkstantmečiai,
O
ieškome juose savų,
Kad
vis galėtų
Atsikurti
dainų aidas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą