Rytų krašte ,kai saulė vakarop nubėgo ,Pakibo ją pamilęs , žemei mojantis dvynys ,
Nors tamsoje blyški šviesa nešildo,
Bet šviečia pakeleiviui per naktis.
Prie savo kelio gėlę vėl nuskyniau
Ir rudens puokštę parnešiau namo -
Labai svarbu atrasti nors trumpam ramybę,
Kad pasiruoštum žingsniui nuo pradžios...
Į nebūtį jau daug dienų pabėgo,
Nusinešė svajas ,neišsipildžiusias viltis ,
Atrodo ,kad sugrįžtų ,negailėtum nieko ,
Bet daug nepasakytų žodžių pasilieka ,
O saulė vėl į kelią su aušra pakviečia
Ir be šviesos manęs dar nepalieka
Mėnulis-saulės atspindys.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą