Medžiai Švedijos parke

Nors keliskart Hugo skaitai ,
Dėl to paties perštėti akys ima ,
Kai piktavalių kerštą pamatai ,
Ir nuopuolį , ir meilę tyrą...
Gal nieko nauja ir nesužinai ,
Bet visada galva nusvyra-
Taip čia...lyg kokie demonai
Medžius,atrodo,mūsų brolius ,
Prievartauti prigimtį jų ima.
Tarsi kraujuojanti žaizda
Saulutė šviečia pro kiaurymes-
Aukštyn dar kylanti galva
Maldauja paprastos ramybės.
Kas žmogui leido dėl garbės
Gamtos pusiausvyrą paminti
Ir subjauroti be širdies
Lyg Kvazemodo meilę ,
Kai dėl prievartos nuožmios
Per silpnas buvo apsiginti.
Šis veiksmas-ne tik medžių neviltis ,
Kad laisvėje nelemta augti-
Daugiau visos žmonijos netektis
Tarsi nebūtume net Hugo skaitę...
2008