Kai nuo audros senieji medžiai lūžta,
Dažniausiai dega dideli galiūnai nuo žaibų,
Bet plynėse nauji daigeliai dygsta-
Vėl bus pavėsis po nauju medžiu.
Palūžtame nuo kasdieninio ritmo,
Kai sukamės tarsi nelaisvėj voverės ratu,
Ir nebematome savo kūrybai vietos,
Nes tampame tik darbo sraigteliu.
Atrandame save juk ne iš karto
Ir prasilenkiame su likimu,
Bet kaip matyti rytdieną-
Nepasilikti už svajonių vartų ,
Kad retkarčiais sustotume
Tik po nauju medžiu .
2008
Dažniausiai dega dideli galiūnai nuo žaibų,
Bet plynėse nauji daigeliai dygsta-
Vėl bus pavėsis po nauju medžiu.
Palūžtame nuo kasdieninio ritmo,
Kai sukamės tarsi nelaisvėj voverės ratu,
Ir nebematome savo kūrybai vietos,
Nes tampame tik darbo sraigteliu.
Atrandame save juk ne iš karto
Ir prasilenkiame su likimu,
Bet kaip matyti rytdieną-
Nepasilikti už svajonių vartų ,
Kad retkarčiais sustotume
Tik po nauju medžiu .
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą