Riba

Paraudo debesys prieš audrą,
Nurimo bangos ežere-
Nebegirdėti,kaip lakštutė šaukia:
-Jurgiuk,kinkyk kinkyk ,paplak!
Sau rankom smilkinius suspaudžiu,
Kad negirdėčiau dundesio duslaus,
Žaibams akis akimirkai užmerkiau,
Bet sieloj šniokščia liūtimi-
Audra ,atrodo,niekad nesibaigs.
Gal reikia žengt per rubikoną-
Nepažymėta niekieno riba...
Atsimuši į sieną ir sustoji-
Aplink vis nerimauja šėlstanti audra.
O!Kaip vilioja susigrumt su likimu,
Naujai pasveikinti rytojų-
Svarbiausia,kad į dangų
Liktų iškelta galva.
2008