Miško keliai

Tiesių kelių per girią niekada nebūna-
Grublėtos šaknys iškelia žemes,
Sudiržta akys ąžuolo galiūno,
Jeigu vis mato tas pačias egles.
Naujų takų net briedžiai vengia-
Jie renkasi tiesiausią kelią
Vėjavartom,per pievutes
Ir miško pakraščiais
Ataidi jų bliovimas giedrą dieną-
Susikalba per proskynas žalias.
Tik vilkas nepaklysta-savo guolį randa,
Gal vėjas atneša netgi audringą dieną,
Vilioja tarsi priesaika-savu kvapu...
Kur žalvarniai alksnyne
Klykauja lyg pasiklydę,
Sparnais prieš saulę žaižaruoja
Ir pro pušų kamienus sklando.
O kokiais medžiais pasikliauti aš galiu?..
2008