Prarasti vaikai

Pulkai kregždučių dangų raižo-
Laimingi šios vados vaikai.
O kiek lizdelių iš po želmenų nukrenta,
Kodėl gyvenime tiek skausmo,netekčių?
Tokia lemtis,sakai...
O gal tik jų tėvai šeimos lizdų
Išsaugoti nesugebėjo,
Kas lėmė -nejautrumas ar nepatirtis?
Dabar -dienos trumpyn,jau rudenėja,
O snapelius pražioję
Dar laukia motinų kitos vados,
Tikrai žinau,vėl pražūčiai atėję,
Sparnų nespėję išauginti,
Prarasti vaikai.