2008 m. rugpjūčio 29 d., penktadienis

Žmogaus ir ledo derinys



Koks laikinas šis ledo tvarinys-
Fantazijos ir atradimų
Besikartojantis augimas.
Negalima net lūpamis paliest,
Kad neišnyktų tartum dūmas...
Gal taip geriau,nes lieka tik svaja ,
Išnykstanti -iš pasakų šalies ,
Ir vėl jautiesi,kad atstumas
Tarp atminties ir nebūties
Kaip ledo siena-greit sutirpsta
Ir visada pergreit sugriūna.
Dėkoju netgi šalčiui,kad sukūrė
Iš amžino gyvybės šulinio-vandens
Ir žmogui leido pastatyti
Nuostabią skulptūrą ,
Kuri ištirps ir niekad nepasens...

Komentarų nėra: