Augam...

Dažnai paskęstame
Smulkių problemų verpete
Ir aimanuojame dėl smulkmenų mažų.
Jeigu pažvelgtum į pasaulį atidžiau,
Gal pasijustume,kokie mes esame turtingi
Savo nuostabia gamta,
Globojama gal net dangaus
Ir saulės spindulių švelnių,
Net žiemą žemę dengiančiu
Lengvu sniegelio pūkeliu...
O dar labiau turtingas būni širdimi,
Jei geri norai šildo mus -
Ir artimą,ir draugą,
Net nepažįstamą toli toli,
Kurio net į svečius
Niekuomet nepašauksi .
O kaip norėčiau jaustis išdidžiai,
Kad būčiau laisvas
Nuo pikto žodžio,
Priekaištų nepagrįstų...
Žinau,kad iki to
Ne per metus užaugam.
2008