Anykšta

Kada Rubikių ežero bangelės smėlį gena
Nuo Šventavartės ištakų iki upelės Anykštos,
Vis skubančios papėdėmis kalvelių,
O dar toliau ji slepias tarp aukštų kalnų
Ir krūmų šaknimis gurgena
Iki Šventosios vandenų-laisvos bangos.
Pavasarį papuošia balutes purienos
Ir plukėmis jau nusėti alksnynų pakraščiai,
Kalvų atodangose tarsi kilimas marguoja
Įvairiausios gėlės-
Žibučių skinti susibėga čia vaikai.
Noriu klausyti,kaip lakštingala skardena,
Pasižiūrėt,kaip lapės vaikučius išsiveda
Prieš saulę pasišildyti ramiai...
Net nežinau,kodėl širdis dainuoja
Trykštantį lyg šaltinėlių vandenys gyvenimą.
Gal tai-vaikystės įspūdžiai įsižiebė giliai.
2008