Senojo klevo veidas pažymėtas
Šventais randais-Rūpintojėlio būta čia,
Galbūt todėl prie kelio jo stovėta
Gal šimtmetį-po juo užaugo ne viena karta.
Ant jo šakų paukšteliai lizdą saulėn kelia,
O iš kamieno liejosi pavasarį sula.
Žiūrėdamas į jį ne vienas vėl pajuto jėgą,
Nors valandai nuo ūkio darbų atitrūkęs
Ir meldė Dievą ,kad derlinga būtų vasara,
Laimingai augtų jo gausi šeima.
Dabar mažai kas lanko seną klevą,
Po juo nestovi ir ąsotis su sula,
Tiktai bitutės iš žiedų dar medų renka...
Dar pastovėsiu,o paskui sugrįšiu-
Gal į vaikystę smėlio takeliu,
Kai auš nauja diena.
2008
Šventais randais-Rūpintojėlio būta čia,
Galbūt todėl prie kelio jo stovėta
Gal šimtmetį-po juo užaugo ne viena karta.
Ant jo šakų paukšteliai lizdą saulėn kelia,
O iš kamieno liejosi pavasarį sula.
Žiūrėdamas į jį ne vienas vėl pajuto jėgą,
Nors valandai nuo ūkio darbų atitrūkęs
Ir meldė Dievą ,kad derlinga būtų vasara,
Laimingai augtų jo gausi šeima.
Dabar mažai kas lanko seną klevą,
Po juo nestovi ir ąsotis su sula,
Tiktai bitutės iš žiedų dar medų renka...
Dar pastovėsiu,o paskui sugrįšiu-
Gal į vaikystę smėlio takeliu,
Kai auš nauja diena.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą