Gėlių paradai-triukšmo banalybė,Kai tonom skinami žiedai ,
O ar pastatėme ant stalo gėlę
Žmogui,prikaustytam ligos,senyvam ,
Kuris nepakelia nuo pagalvės galvos ,
O akyse dar tebešviečia laimė-
Gyvenimo nepaprastas troškimas
Tarsi du gėrio ,grožio žiburiai...
Kodėl gėlynuose per prievartą pražysta
Sukryžminti,spalvas pakeitę pumpurai ?
Nes nebeturim noro ,sakom -laiko ,
Nors valandėlei į pievas nuklysti ,
Kur žydi žemės -motinos globojami,
Tarsi iš pasakų žolynais apsikaišę
Ir į bet kokią puokštę derantys žiedai.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą