Laikas

Nematomais keliais nueina LAIKAS-
Matai, tavo vaikams pražyla smilkiniai ,
Kada vaikaičiai bėga į mokyklą,
Kiti -savo tėvus praaugę ,
Jau stebi mūsų darbus tarsi iš aukštai.
O mano kelias vis trumpėja ,
Todėl saulutei nusilenkti vis skubu
Ir gero kelio kiekvienam linkėdama
Lyg nušviestais takeliais pareinu.
Kitaip nejausčiau,kad kasdien išaušta
Mano brandžiausia amžiaus atkarpa...
Džiaugiuosi ,kad dar žemė saugo,
Gyvybės šaltiniu pagirdžiusi mane .
Kaip gera,kad matau,kaip medžiai auga
Ir noksta obuoliai
Tik pernai pasodintame sode
Tarsi savi vaikai.
2008