2008 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis

Kas amžina




Akmuo prie seno ,
Jau seniai užaugusio kelelio.
Akmuo prie kryžkelės ,
Ant pilkapių- aukštų kalvų .
Akmenimis dar užtvenkti upeliai ,
Nors nebesisuka malūno ratas
Ir nesigirdi girnų girgždesys,
Nebesilieja srovėmis vanduo .
Šaltinio įdubose akmenėliai žvilga,
Visom vaivorykštės spalvom
Nugludintas lyg stiklas
Šypsosi akmuo .
Ant akmeninių pamatų
Mediniai trobesiai sutūpę
Lyg klausosi senų kalbų...
O ir dabar malūnai tebestovi
Išmūryti iš lauko akmenų.
Tebeskamba varpai bokšte bažnyčios ,
Iš akmenų -tašytų raudonų.
Metų metus ant kapo
Akmenys kryželį kelia-
Šią atmintį išsaugo tik akmuo.
Padėsiu prie akmens
Puokštę laukų gėlelių,
Kad būtų amžina jungtis,
Kas gyva ,ir paliks -
Su akmeniu gyvuos .
2008

Komentarų nėra: