Nesakyk: „Labanakt’’,
Kol visos dainos
Dar nesudainuotos,
Kol danguje – žvaigždžių,
Kurios per naktį šviečia,
O daug širdžių
Viena prie kitos kviečia…
Nėra nakties,
Kol einame per žemę
Saulei šviečiant,
Surenkame jos spindulius
Ir artimą apšviečiame.
Nesakyk : „Sudie’’, –
Dar susitiksime ir danguje,
Gili duobė – tik akyse,
Vienintelis ir slenkstis,
Kurį jau peržengus,
Nebeiname žeme į priekį.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą