Žmogaus prigimtis
Jau linkusi prieštarauti,
Kol pats suranda kelią,
Ne viena diena praeis...
Jauno mintis – tėvus praaugti,
Kai tampa tėvu,
Eina ta pačia vaga,
Nors mano,
Kasasi giliai…
Prabėga daugel metų,
Užgimsta Mocartas
Ir girdisi nauji garsai,
Keliavo Servantesas per gimtinę,
Malūno sukasi
Lig šiol sparnai…
Žmogaus prigimtis – pasiekti dangų,
O saulė šviečia amžinai
Čia pat – nereikia nieko gaudyti,
Tik piešk, rašyk, dainuok
Savo vardu,
Kuriuo gimei.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą