Nepasiduok, – pasakome dažnai
Vietoje paguodos žodžių,
Ne nuo mūsų priklauso
Ir žemės keliai,
Ir dangui duotas žodis.
O laikomės gyvybės,
Tikim pažadais
Prikaustyti prie lovų,
Kol akys mato, girdime – gerai,–
Išgirstam artimą
Ir jo širdies plakimą tolimą.
Dieną pragyvenai – jau tavo lobis
To neužteks, lauksi rytojaus.
Ar tu jauti mane ?
Prie tavo durų stoviu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą