Kai tau – pavasaris,
Pražysti obelų žiedais,
Nesusimąstai, kad bus ruduo,
Paskui žiemos šarma
Ir būsi baltas baltas, –
Palieka akyse šviesa
Ir šypsena vaiko nekalto…
Per kryžkeles, per metų kaitą
Praėjęs sužinai,
Kas yra teisus,
O ką dangus nuteisia
Už visą amžiaus kainą;
Gudrus esi ir prieraišus,
Gudresnis net už prijaukintą
Juodą varną.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą