Iš medžio tėtė
Drožė švilpukus,
Šachmatus, šaškes
Ir dėžutes bei lentą,
Sodino ir žiūrėjo,
Kaip jaunimas auga,
Ant medžio nutūpė
Mažas paukštelis
Ir švilpavo, oi, švilpė...
Kada pražydo medis,
Užsimezgė ir meilė, –
Keli paukšteliai skrido
Į aukštą dangų,
Švilpavimu pabudino ir saulę.
Iš brandaus medžio pjovė
Išilginę lentą,
Į šešias padalino
Ir vėl grąžino žemei,
Kaip ir buvo lemta.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą