Gaivu lauke,
Kaip ir pavasarį miške,
Kada atodrėkis ir tirpsta sniegas,
Šaltukas naktį atsigriebia
Ir skreba po kojomis
Plonas ledukas,
Į veidrodį pavirtęs.
Rytais sukiužta sapnas
Ir taip diena praeina,
Esi pats sau –
Tikriausias atvaizdas,
Ir sniego gniūžtę
Į save paleidi,
Kad kitas neaplenktų,
Brendi per baltą sniegą.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą