Kodėl taip jaučiasi
Žmogus sutrikęs,
Kai kryžkelė jau įveikta,
Sunkumai nugalėti,
Bado nebėra?
O kiek buvo jėgų įdėta:
Ugnelės degė languose
Ir laužo ugnį uždegė,
Ji ir dabar vis šviečia
Mano širdyje.
Kodėl sunku tylėti,
Kai žodis veržia lūpas,
Pašaukime drauge:
„Sunkumai nugalėti,
Bado nebėra!’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą