Baltas sniegelis –
Žiemos turtas,
Kai jo per daug ant medžių,
Papučia vėjelis
Ir giria pasipurto,
Krenta į žemę
Purūs gniužulai,
Brendi per pusnį
Ir pasijunti gerai.
Kas ta žiemą
Būtų be sniego,
Ant upių ledo,
Eglių, pušelių,
Kur slėptųsi pelėdos,
Nubalę kiškiai su juodom ausim...
Pavasaris – artyn,
Žiema nustos baugint.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą