Atgarsiai

 

Kūnas ir siela –

Neatskiriama vienybė,

Kaip žemė ir dangus,

Tą jau suprato

Ir prieš mūsų erą,

Kai garbino dievus.

Nepamaitinsi kūno,

Žus ir siela, –

Joje kūrybos kibirkštis,

Atnešta iš Prometėjaus,

Nedegsi laužo

Ir užges ugnis.

Gimę per karą

Iš arčiau prisimena,

Kaip degė trobos,

Pavergė ir sielas,

Šie atgarsiai rusena

Su mumis,

Kas kelia kumštį,

Kiti ieško kuokų,

Kad kaltintų kaimyną

Dėl savo nerangumo,

Siekia prikalti vinimis.