Žiema, balta laume,
Atiduok man saulę,
Vidur žemės pievos
Prakirsiu pusiaudienį,
Nuleisiu į eketę
Poledinį diską,
Ištirpdysiu ledą,
Šaltį nuskandinsiu,
Paskelbsiu pavasarį.
Ledo pluta kiūžta,
Sniego pusnys slūgsta,
Saulė iš padangių
Paros ratą suka,
Paberia dar miltų,
Ir šalnos truputį
Su lietum sumaišius
Ištirpdo ledokšnius, –
Žiemos, kaip nebūta...
Medžių šaknys šyla,
Pumpurai suskyla,
Aviliuose bitės
Zirzimu prabyla.
Priglaudžiau prie medžio
Šiandien savo ausį,
Girdžiu, juda pelės
Ir barsukas prausiasi,
Naujai vadai ruošiasi
Kiškiai ilgaausiai...
Sėdžiu ir mojuoju
Ant ledynų krašto
Žemei motinėlei
Pirmais tulpių raštais.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą