Kasdien turiu neatidėliotinų darbų, –
Praeis ir užsimiršiu,
Nutirps, kaip sniegas,
Šarma nuo langų
Ir tulpių raštas baltas…
Ant eglės spyglio
Snaigę džiovinu,
Žiūriu, kaip ji ištirpo,
Pavirto ašaros lašu,
Palaistė žolės daigą...
Kas buvo lengva praeity,
Dabar jau sunkiai sunku.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą