Mokytojau,
Tavo diena prasideda,
Kai ryte saulė švinta,
Pakyla akys nuo sąsiuvinių,
Išmargintų tamsiu raštu, –
Žiema – ilga,
Ilgesnė ir už sprindį,
Kuriuo matuodavo seniai…
Mokiny,
Tai tavo pareiga išmokti uoliai,
Ką sako mokytojas prie lentos,
Vaikščiodamas tarp suolų,
Jis ir paglosto galvą, ir sušildo
Geru, švelniu žodžiu…
Tėveli, mama,
Jūs saugokite vaiko širdį,
Kad ji vis atsilieptų,
Ką ir Tu sakei:
„Myliu.’’
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą