Mačiau vaikus,
Lyg paukštelius,
Klajojančius po platųjį pasaulį,
Susukusius savo lizdus,
Pamėgusius kitus kraštus,
Kuriančius sau laimę...
Esu mama – pražilusi močiutė
Ne vien tiktai nuo saulės,
Mano pasaulyje – žaluma,
Rudenėjančių klevų raudonis,
Kitaip įsivaizduojama ir meilė...
Pasiimu du kaštonus
Rudus į delnus
Ir mankštinu pirštus,
Rašau jiems apie paliktus namus,
Atnaujintas gatves,
Gal ir sugrįš vaikaičiai,
Pasiilgę mūsų medžių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą