Vėlinės

 

Trumpai pasimeldžiau,

Paminėjau Tavo vardą,

Jau – lengviau

Ir eiti tuo keliu,

Kad ir grublėtas,

Akmenėlis pėdas spaudžia,

Širdyje – ruduo…

Tu saugai žemė,

Visą melsvą dangų,

O aš – tiktai smiltelė,

Būk mano sieloje,

Kol neprispaus akmuo.