Tylu tylu,
Tik vakare – tylu,
Nusikeliu į kalnus,
Iš kurių kriokliu
Vanduo tyriausias
Tarsi krištolas atplaukia,
Semiu ir iki soties
Iš delnų geriu,
Taip sugeriu ir dangų,
Ir likimo žvaigždę…
Tik vakare einu pakrante,
Siūbuoja nendrės ir mimozos,
Glosto jos man kojas
Ir esu laisva mergaitė,
O ant kalvų – laukinės ožkos,
Be varpelių ant kaklų,
Vieno vedlio klauso…
Dievybė – žemė,
Mūsų visata,
Ar visada į ją mes įsiklausome?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą