Žemė atlaiko,
Ką siunčia dangus
Ir pati iš savęs,
Kas viduje, užglaisto,
Nukenčia turtas,
Net ir pats žmogus,
Nukirstas medis vėl atauga…
Visame kame yra ir paspirtis,
Medis net ir ant akmens užauga,
Iškelia jį savo šaknimis
Ir tarsi sako:
Turi ir savo draugą…
Rašysiu ant akmens,
Kaip ir parašau ant lapo,
Nekaskit po žeme,
Kol laikas nesukako.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą