Įsivaizduoju mokytojus,
Be senatvės akinių,
Į visus žygius einančius
Drauge su mokiniais,
Į kalnus kopiančius,
Per vandenynus plaukiančius,
Su paukščiais skrendančius –
Aukštai, laisvai, plačiai…
Matau save, vis rašančią
Ant balto lapo su juoda kreida,
Nudilusia nuo metų atsako,
Medžiu siūbuojančią,
Kai krenta rudens lapai…
Šuoliuoja žodžiai,
Tarsi juodbėriai žirgai,
Pralenkdami ir saulę,
O iš paskos – žvaigždelės,
Mokinių būriai,
Dar ieško savo laimės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą