Tarp gėlių

Apkabinkit, vyrai, savo moterį,

Jeigu tik valandai išeinate,

Ji laukia jūsų visada,

Tarsi drugelis ant žiedų, –

Gyvenimas – toks laikinas,

O kiekviena sekundė –

Sielos skundas,

Kaip be tavęs dar ilgu ir sunku…

Paliesk jos kaktą bučiniu,

Ten – visos mintys,

Kai buvote kartu,

Gyvenimo keliai – tokie klaidūs,

Kad galima ir pasiklysti

Jūrose ir miškuose,

Ir tarp gėlių...

Nutildyk nerimą jai karštu bučiniu

Sugrįždamas ir iš kelionių

Tolimų.