Nuo kalnelių

 

Atrodo – šilta ir jauku,

Kada žiūriu į melsvą

Dangaus kupolą per dieną, –

Vėjas pajudina medžius

Ir lekia lapai,

Palikdami šakas, kamieną.

Ne visada bus linksma, –

Lis ir snigs,

Vėl kelsis po žiemos purienos,

Skaičiuodama žvaigždes

Minėsiu gražią dieną,

Nušviestą dangų

Ir tave – tik vieną.